Fachbegleitender Deutschunterricht

Sunday, February 15, 2009

Mykolas Romeris

Mykolas Römeris
Mykolas Römeris ist eine eigenartige Persönlichkeit. Ungewöhnliche Energie, breite Erudition, demokratische Anschauungen, Toleranz und Bewußtsein der Bürgerlichkeit – alle diese Eigenschaften lassen ihn in seinem Heimatland sehr viel machen.
Mykolas Römeris ist am 17. Mai 1880 in Bagdoniškės geboren. Seine Eltern sind Kazimieras Römeris und Konstancija Tukallo-Römerienė.
1890 began Mykolas Römeris in Vilnius im ersten Mäner Gymnasium zu lernen. Seit 1892 hat er die zehn Jahre in der Petersburg Imperiale Recht Schule gelernt. Später, im Jahre 1902, studiert Mykolas Römeris kurz das Recht an der Krakau Jagiellonen Universität an der Fakultät für Philosophie. Von 1902 bis 1905 hat er in Paris in der Schule der politishen Wissenschaft gelernt.
Nach der Beendigung des Studiums hat sich M.Römeris entschlossen, dass er in Vilnius leben will. In Vilnius wurde er ein aktiver Mitglieder der Geselschaft und auch hat er mit publizistischer Tätigkeit begonnen. M.Römeris hat eine demokratische Tageszeitung „Gazeta Wilenska“ herausgegeben. Auch hat er ein Buch „Litauen. Das Studio des nationalen Wiederauflebens“ geschrieben. Dieses Buch, das im Jahr 1907 geschrieben wurde, war das erste wissenschaftliche Buch über das nationale Wiederaufleben der Litauer.
Im Jahr 1911 hat er „Tagebuch“ herausgegeben. Es war eine der bedeutensten Quellen der Geschichte Litauens, Polens und Osteuropas. Im Jahr 1989 wurde Artikel „Sowjetische Okkupation 1940-41” veröffentlicht. In dieser Arbeit hat Mykolas Römeris über Okkupation und Besetzung Lithauens geschrieben. Im Jahr 2000 wurde Artikel „Mykolas Römeris und Gegenwart“ auf der Initiative der Rechtsuniversität herausgegeben. Mykolas Römeris hat auch über die nationale Wiedergeburt Litauens geschrieben. Die Werke von Mykolas Römeris sind in der ganzen Welt bekannt.
Mykolas Römeris hat sehr viel mit Intellektuellen des Litauens verkehrt und so hat er mit der Verbreitung Litauenschaft begonnen. Als Polen das Vilnius Gebiet okkupiert hat, hat M.Römeris einen Brief an J.Pilsudskis geschrieben. In diesem Brief hat Professor das Benehmen des Prezidenten von Polen verurteilt. Dieser Brief war eine von vielen diplomatischen Aktionen und sie hat bewiesen, dass M.Römeris dem Litauen treu geblieben war.
In der Zwischenkriegszeit arbeitete er im Kreisgericht als der Richter Obertribunols, danach arbeitete er als Mitglied der Staatunion. Parallel mit verschiedener staatlicher und geselschaflicher Tätigkeit wirkte Mykolas Romeris als Wissenschafter an der Universitäten Litauens an der Rechtfakultät, schrieb viele Monographien und Werke. Das hauptsächliche Gebiet von Mykolas Römeris ist das Verfassungsrecht, in dem er Autorität bis jetzt ist. Aus diesem Grund hat Rechts Universität neuen Namen bekommen. Jetzt heißt sie Mykolas Römeris Universität. Diese Universität liegt in Vilnius Ateities Straße. Die Uni hat 6 Fakultäten für Sozial Politik, Strategie der Verwaltung, Recht, Wirtschaft, Verwaltung und Recht, Managament. Mykolas Römeris Universität ist modern, ganz jung aber schon berühmt. Sie hat ein Ziel: die Jugend zu lehren und Intellekt anzuhäufen.
Jetzt studieren in der Mykolas Römeris Universität ungefähr 20 Tausend Studenten.
(Die Studenten des 1. Semesters 2007)

Mykolas Romeris

Am 13. Juni 2006 wurde in Radvilos - Palast Internationale Kunstausstellung eröffnet. Sie wurde dem 200.Geburtstags Jahrestag des Künstlers Watercolouristen Edward John Römer gewidmet. Der Anfänger der Künstlerdynastie und auch der Initiator ist Edward John Römer 1806 - 1878. Alte adlige Familie hat durch drei und ein halbes Jahrhundert im sozialen, wissenschaflichen und kulturellen Leben Litauens viel hinterlassen. Römers drückten sich in Musik und Literatur aus. In keiner anderen Familie gab es so viele Künstler wie bei den Römers. (Jelena)
Romers waren die bekanstenste Maler im 19.Jh. Alfred und Edvard Matas Romers widmten ihr Leben der Kunst. Alfred war der Maler , der Graphiker, der Bildhauer, der sich fur die Vergangenheit und die Geschichte interessierte. Er lernte in Ritter Institut Vilnius. Er nahm im Aufstand 1863 Jahre teil. Er malte die Bildnisse, die Selbstbildnisse mit dem Pinsel, der Palette.
(Viktorija)
1926 wurde dem M. Romeris Wissenschaftsgrad des Professors fur Pedagogik und 1932 Doktorgrad der Rechte verliehen. Er hielt als Erster in Litauen Vorlesungen den Studenten in Verfassungsrecht. An der Michael Romeris Universitat horen die Studenten Vorlesungen in dem Horsaal, der seinen Namen tragt. Er wurde mit Lettlands der Drei Sterne - Orden des zweiten Grades ausgezeichnet (apdovanotas).
(Justyna)
Mykolas Romeris ist die bedeutende Personlichkeit, er ist viel fur dem Staat, der Gesellschaft, der Wissenschaft verdient. Mykolas Romeris war energievoll, er hat die starken Ansichten des Demokraten. Er hat die Hochschulbildung in der Kaiserlichen Rechtschule in Petersburg erworben. Er hat ins Ausland später abgefahren. Mykolas Romeris hat dort an der Jogaila Universität in Krakau an der Phylosophie Fakultät Geschichteabteilung studiert. 1902 -1905 hat er weltbekannt in der politische Wissenschaft Schule in Paris studiert. Mykolas begann wissenschaftliche pedagogische Tätigkeit an seiner Rechts Fakultät. Er hat Zeitung ,,Gazeta Wilenska” herausgegeben. Seine Verdienste wurden mit dem Orden von Gedimino und Vytauto Didziojo eingeschätzt. Fur Mykolas Romeris wurde ein Dreisterneorden des zweiter Ranges Lettlands uberreicht. Er wurde zu einem Ehren – Offizier der Legion Frankreichs gewählt . Dreimal wurde er auch Rektor der Universität Litauens. Mykolas Romeris war eine grossartige Personlichkeit, schopferisch, einer von der besten Pädagogen der Fakultät, auch ein Professor.
(Gintarė Badaukytė, Kristina Bagdonaitė, Justina Mikšytė)
Die Verdienste von Mykolas Romeris wurden mit Gediminas-Orden, mit Vytautas Didysis-Orden des zweiten Grades ausgezeichnet. Seine Leitstungen in der Wiessenschaft wurden nicht nur in Litauen, sondern auch in anderen Ländern beachtet und eigenschätzt.
Mykolas Romeris ist einer der Ideologen der litauischen Unabhägigkeitsbewegung. Er war der echte Verfecher Litauens. Gezetzlich anerkannt wurde er zu dem Vater des litauischen Verfassungsrechts.
(Sandra)
Michael Romer war ein er der besten Pädagogen an der Fakultät für Rechtwissenschaften. Er schrieb viel für die Presse, hielt öffentliche Vorlesugen, nahm an verschiedenen Vereinen und Organizationen teil. Michael Romer wurde dreimal zum Rektor der litauischen Universität ausgewählt und erfüllte diese Funktion im Laufe von 7 Jahren. Michael Romer schrieb viele Monographien und Werke: Aktuelle Verfassung Verwaltungsgericht und viele andere. Auch schrieb er einen grossen Zyklus: Der Staad und verfassungsgemässes Recht
(Greta)
Die Mykolas Romeris Universität ist eine staatliche Universität mit Sitz in der litauischen Hauptstadt Vilnius. Die Hochschule trug wechselnde Namen: Polizeiakademie von Litauen. Rechtsakademie von Litauen. Rechtsuniversität von Litauen. 2004 bekam die Hoschule ihre heutige Bezeichnung. Mykola- Romeris Universität. Die Universität gliedert sich in insgesamt 6 Fakultäten:
- Wirtschafts- und Finanzmanagementfakultät
- Juristische Fakultät
- Fakultät für strategisches Management und Politik
- Fakultät für öffentlichen Verwaltung
- Fakultät für Sozialpolitik
- Polizeifakultät in Kaunas.
(Jurgita)
2004 bekam die Hochschule ihre heutige Bezeichnung. Benannt wurde sie nach Michail Pius von Roemer, einem bekannten litauischen Rechtswissenscheftler, Richter und Rechtsanwalt. Heute ist sie mit ueber16.000 Studenten die drittgroeste Universitaet in Litauen. Die Semesterdaten sind: (Winter Semester) Anfang September - Ende Januar. (Sommer Semester) Anfang Februar - Ende Juni. Die Unterrichtssprache sind Litauisch, Englisch, Deutsch und Franzoesisch. Unterbringung im Wohnheim ist moeglich. Viele Studenten wohnen hier. Die Studierendenheimzimmer sind zumeist ca. 12 m2 gross. Zwei Zimmer - ein Doppelzimmer und ein Vierbettzimmer - teilt man sich eine Toilette und ein Waschbecken.
Website von Mykolas Roemeris Universitaet - http://www.mruni.lt

(Giedre)

Kvalifikacijos kėlimas

GI "Kunststadt Berlin", 17.-23.Juni 2012.
Sozialwerk Berlin e.V. Europaseminar 13.-17.Mai 2012 (su pranešimu).
Sozialwerk Berlin e.V. Europäisches Seminar „Sozialwerk Berlin e.V. im 40. Jahr“, 15.-20.Mai 2011 (su pranešimu).
Europäisches Seminar „Die Perspektiven der offenen Altenarbeit“. Berlin.9.-14.Mai 2010 (su pranešimu).
*Sozialwerk Berlin e.V. Europäisches Seminar "Das Kompetenznetz für das Alter. Möglichkeiten und Chancen". 3.-8. Mai. 2009.
* Fortbildungskurs "Aktuelle Landeskunde intensiv "in Lübeck. 8.-14.März 2009.
* Goethe Institut Vilnius. "Vokiečių kalbos dėstymo metodika". 2004-2009.
* Berichterstatter im XIX. internationalen EURAG Kongress in Spanien „Gestaltung der Zukunft unter wirksamer Beteiligung aller Altersgruppen“ WS 4 "Notwendigkeit der Schaffung eines geeigneten Umfelds", am 6. November 2008, Leon.
* Sozialwerk Berlin e.V. Vokietija. Seminar für Multiplikatoren "Selbsthilfe und Selbstbestimmung älterer Menschen in Europa" 28.April-3.Mai 2008.
* Volkssolidarität, Deutschland. Aktualios Europos socialinės problemos. 2005.
* Fortbildungskurs "Ein verkleinertes EU Modell" in Freiburg. 2004.
* Berlyno dienos centras, Vokietija. Atskirų socialinių sluoksnių gyvenimo kokybė. 2004.
* Fachhochschule Köln. Phänomen Familie. 2003.
*Fortbildungskurs "Einsatz der Medien im DaF-Unterricht" in München. 1998.

Projektai

Tęstinis projektas „Socialinis darbas su atskirties grupėmis“, vykdomas remiantis Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto ir Kiolno aukštosios mokyklos Taikomųjų socialinių mokslų fakulteto 2005 m. kovo 3 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2350-6. Darbo grupės, atsakingos už projekto vykdymą Mykolo Romerio universitete, narė (nuo 2009 m. kovo mėn.).

BPD 2.4 priemonė "Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas". Projektas "Inovatyvių priemonių ir metodų taikymas užsienio kalbų mokymuose Mykolo Romerio universitete". Projekto SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0085. 2006-2008 m.

Bendras projektas ‚Einsatz von kommunikativen Elementen des Internets beim Fremdsprachenlernen’ tarp trijų aukštųjų mokyklų (MRU, VU, Hamburgo) socialinio darbo specialybės studentų. 2006-2007.

Pareigūnų mokymas užsienio kalbų pagal Kaliningrado tranzito programą (žin., 2005, Nr.69-2473) – 2005-2006 – vykdytoja.

Fachhochschule Köln - Rechtsuniversität Vilnius. Phänomen Familie. 2003.

Konferencijos

Laimutė Dantienė, Irena Sagaitienė,
Nijolė Slaminskienė
COMPUTERGESTÜTZTER FACHBEZOGENER DAF - UNTERRICHT
Tarptautinė konferencija: Bendras siekis - kokybiškesnis kalbų mokymas/is
2009 m. birželio 29-30d., Vilnius/International Conference Towards a Better Language Education, Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (pranešimas ir straipsnis).


Vokietijos ambasados konferencija „Bestandsaufnahme und Maßnahmenentwicklung für DaF in Litauen“ (Vokiečių kalbos politika ir padėtis Lietuvoje), Vilnius, 2009.02.03. (pasisakymas/komentaras žodžiu ir MRU duomenų anketa raštu).

Laimutė Dantienė, Irena Sagaitienė, Nijolė Slaminskienė. Landeskunde der deutschsprachigen Länder im virtuellen DAF-Unterricht।// International Conference “Aspects of Language Functioning in Different Linguistic, Didactic and Sociocultural Contexts”, Vilnius, VPU, 25.-26. September, 2008. (pranešimas ir straipsnis).

Laimutė Dantienė, Irena Sagaitienė, Nijolė Slaminskienė. Landeskunde im DaF-Unterricht mit Einsatz des Internet als Informationsquelle. //Naujasis kalbų mokymas, naujasis kalbų mokymasis. Vilnius: MRU, 2008. Straipsnis išspausdintas „Mokslinių straipsnių rinkinys, Mykolo Romerio universitetas, ISBN 978-9955-914-00-6. (pranešimas ir straipsnis).

Irena Sagaitienė, MRU ir Zofija Stanevičienė, VU. Einsatz von kommunikativen Elementen des Internets beim Fremdsprachenlernen. Kalbų mokymas ir mokymasis daugiakultūrėje ir daugiakalbėje Europoje, VU, 2007. ISBN 978-9955-33-127-8. p. 202-208 (pranešimas ir straipsnis).

L.Dantienė, N.Slaminskiene, I.Sagaitienė, L.Tamošiūnienė. “Die Wechselwirkung von Lehrkräften und Studierenden im Fremdsprachenunterricht im Klassenraum mit innovativen Technologien“ tarptautinėje konferencijoje „Kalbos funkcionavimo aspektai lingvistiniame , didaktiniame ir sociokultūriniame kontekstuose, Vilnius, VPU.// „ Kalba ir kontekstai II, mokslo darbai“ 2007. ISBN 1822-5357. (pranešimas ir straipsnis).

Liuolienė Alvyda; Sagaitienė Irena; Žuvininkaitė Dalija. Konstruktyvistinio požūrio atspindys mokyme(si) naudojant kompiuterį // Specialybės kalba: tyrimas ir dėstymas. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2006. ISBN 9955-19-043-4. p. 89-97. (pranešimas ir straipsnis).

Leidiniai

1. I. Sagaitienė. Phänomen Familie in der modernen Gesellschaft. Teil 2. ISBN 978-9955-19-110-0, 2008. 140 psl.
2. L. Ado, L. Dantienė, I. Sagaitienė, N. Slaminskienė. Vokiečių – lietuvių kalbų teisėtvarkos žodynas. ISBN 9955-563-85-0. Vilnius: MRU Leidybos centras. 2005. (raidės (E, K, L, M, N, O – 60 psl.).
3. I. Sagaitienė. Arbeitsfeld eines Sozialarbeiters. ISBN 9955-442-91-3,2002. 116 psl.
4. I. Sagaitienė. Konversation. ISBN 9986-518-79-2, 1999. 136 psl.

Studijų programos

Socialinio darbo studijų programa
anglų, prancūzų ir vokiečių k.

Šnekamosios kalbos ugdymas

1. Nusikalstamumas ir jo priežastys.
Nusikalstamumo fenomenas. Nusikalstamumo priežastys. Nepilnamečių nusikalstamumas. Nusikalstamumo prevencija.
2. Darbas su jaunimu
Vaikų ir jaunimo problemos. Socialinis darbas mokymo ir auklėjimo įstaigose. Socialinio darbuotojo ryšiai su teismo įstaigomis. Darbas su probleminiais vaikais bei jaunais nusikaltėliais.
3. Šeimos fenomenas ir jos socialinės problemos
Šeimos fenomenas, tradicinės ir naujos šeimos formos, šeimos svarba šiuolaikinėje visuomenėje. Šeimos socialinės problemos, jų ištakos ir sprendimo būdai. Probleminė šeima. Globa, įvaikinimas ir šeimos funkciją atliekančios įstaigos.
4. Smurtas šeimoje
Smurto formos. Smurto šeimoje priežastys ir pasekmės. Smurtautojas ir auka. Problemų sprendimo būdai ir pagalba.
5. Priklausomybės problema
Priklausomybių rūšys. Priežastys, pasekmės, prevencija ir pagalba.
6. Socialinės atskirties grupės ir jų problemos
Socialinė atskirtis. Socialinės klasės. Socialinės atskirties grupių problemos. Socialinės atskirties mažinimas.
7. Socialinė pagalba. Socialinės pagalbos rūšys, teikimas, pašalpos. Resocializacija.
8. Socialinis darbas su pagyvenusiais ir neįgaliais žmonėmis
Pagyvenę ir neįgalūs žmonės šiuolaikinėje visuomenėje. Jų socialinės problemos. Socialinės pagalbos ir socialinių paslaugų pagyvenusiems ir neįgaliesiems organizavimas ir teikimas. Pagyvenusių ir neįgaliųjų socialinė integracija.
9. Socialinis darbas. Profesija. Socialiniai darbuotojai ir jų funkcijos. Specialistų rengimas. Savanorystė.
10. Žmogaus teisės
Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės। Žmogaus teisių pažeidimai. Socialinės žmogaus teisės ir jų apsauga. Mediacija.



Teisės ir penitencinės veiklos studijų programa
anglų, prancūzų ir vokiečių k.
Šnekamosios kalbos ugdymas



1. Nusikalstamumas ir jo priežastys. Resocializacija visuomenėje.
Nusikalstamumo fenomenas. Nusikalstamumo priežastys. Nepilnamečių nusikalstamumas. Nusikalstamumo prevencija. Resocializacija.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

2. Teisės pažeidimai ir bausmės. Jų klasifikacija.
Nusikalstamos veikos sąvoka. Teisės pažeidimų klasifikacija. Bausmė, jos tikslai ir rūšys. Su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

3. Teismų sistema.
Teismų sistemos. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinio ir kasacinio skundų nagrinėjimas. Teismo sudėtis.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

4. Alternatyvios įkalinimui bausmės.
Laisvės atėmimui alternatyvios bausmės. Lygtinis nuteisimas. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimas. Viešieji darbai. Probacijos tarnyba ir jos funkcijos.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių अत्लिकिमस

5. Nusikaltimo auka ir nusikaltėlis. Mediacija. Viktimizacijos samprata ir jos padariniai. Nusikaltimų aukų tipologija. Pagalbos aukoms institucijos. Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio mediacija.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

6. Įkalinimo įstaigos.
Įkalinimo įstaigų rūšys ir bausmių vykdymo jose organizavimas.
Bendrojo ir griežto režimo, atviro ir uždaro tipo įkalinimo įstaigos. Nepilnamečių bausmės atlikimo ypatybės. Įkalinimo įstaigų problemos.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

7. Gyvenimas įkalinimo įstaigoje.
Įkalinimo įstaigos vidaus taisyklės. Vidaus taisyklių pažeidimai ir bausmės. Nuteistųjų resocializacijos priemonės įkalinimo įstaigose.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

8. Įkalinimo įstaigų problemos.
Įkalinimo įstaigų administravimo problemos. Nuteistųjų gyvenimo problemos. Problemos, susijusios su laisvės atėmimo įstaigų specifika.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

9. Įkalinimo įstaigų personalas.
Įkalinimo įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, jų funkcijos. Specialistų rengimas užsienio šalyse ir Mykolo Romerio universitete.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu. Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.

10. Žmogaus teisės ir jų laikymasis įkalinimo įstaigose.
Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Suimtųjų teisių ir laisvių apribojimai. Įkalintų asmenų teisių pažeidimai. Nuteistųjų teisių ir laisvių apsauga.

Veiklos, skirtos receptyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Tekstų nagrinėjama tema skaitymas ir analizė, tekstuose vartojamų terminų analizė.
2) Video/audio medžiagos nagrinėjama tema žiūrėjimas/klausymas ir aptarimas, medžiagai skirtų užduočių atlikimas.
Veiklos, skirtos produktyvinių kalbos įgūdžių lavinimui:
1) Nagrinėjamos temos aptarimas žodžiu, diskusijos. Palyginamoji užsienio šalių ir Lietuvos analizė nagrinėjama tema ir jos pristatymas žodžiu.
2) Terminų vartosenos užduotys raštu। Detalaus teksto plano sudarymas. Teksto santraukos rašymas.


Psichologijos studijų programa
anglų, prancūzų ir vokiečių k.
Šnekamosios kalbos ugdymas

1. Įvadas į psichologiją.
Psichologų darbo sritys ir specializacijos. Psichologų išsilavinimas. Psichologijos mokslo raida: praeitis, dabartis, ateitis. Psichologijos mokslo pagrindinės problemos ir polemika.

2. Asmenybė.
Įvairūs asmenybės traktavimai: psichodinaminiai, mokymosi, biologiniai, evoliuciniai, humanistiniai asmenybės aspektai. Asmenybės vertinimas. Asmenybės unikalumas.

3. Vystymasis.
Prigimtis. Ugdymas. Kūdikystė. Vaikystė. Paauglystė. Pilnametystė. Vystymosi psichologija: samprata, srovės, tikslai.

4. Sąmonė. Pasąmonė. Sąmonės būsenos.
Miegas. Sapnai. Hipnozė. Meditacija. Narkotikų poveikis.

5. Atmintis. Mokymasis.
Sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Informacijos paieška ir apdorojimas. Klasikinis ir operantinis mokymasis. Teigiamas ir neigiamas įtvirtinimas. Stebėjimas. Imitavimas. Atminties sutrikimai.

6. Mąstymas ir kalba.
Mąstymas. Argumentavimas. Problemų sprendimas. Kalba. Kalbų sistemos. Kalbos išmokimas.

7. Pojūčiai ir suvokimas.
Pojūčiai : regėjimas, klausa, skonis, lytėjimas. Gestalt-o suvokimo dėsniai.

8. Motyvacija ir emocijos.
Žmogaus poreikiai ir motyvacija. Pasiekimų, draugystės, valdžios poreikiai. Emocijų funkcijos ir prigimtis.

9. Socialinė elgsena ir susijusios problemos.
Socialinis pažinimas ir požiūriai. Socialinis atitikimas. Nuolaidumas. Paklusnumas. Nusikalstamumas.

10. Psichologiniai sutrikimai.
Normalumas ir anomalumas. Pagrindiniai psichologiniai sutrikimai. Nerimas. Nuotaikų kaita. Šizofrenija. Vaikystėje patirti sutrikimai. Asmenybės sutrikimai. Psichologinių sutrikimų terapija.